1. Kiekvienam savo
Nors skausmą jaučiame visi, kiekvienas turime skirtingą skausmo ribą – kas vienam gana skausminga, kitam žmogui gali atrodyti visiškai toleruotina. Kodėl jaučiame skausmą skirtingai? Kaip smegenys interpretuos kūno siunčiamus skausmo signalus, lemia ir tokie veiksniai: genetika, lūkesčiai ir emocinė būsena.
Atsižvelgiant į tai, kad skausmą kiekvienas jaučia savaip, tam tikri skausmo malšinimo būdai gali nebūti visiems vienodai veiksmingi, tad svarbu išsiaiškinti, kas Jums geriausiai tinka.
2. Priklauso ir nuo minčių
Kaip toleruosite skausmą, gali priklausyti ir nuo emocijų. Kai jaučiate nerimą ar esate blogos nuotaikos, tikėtina, skausmui būsite jautresni.
Kita vertus, emocinė būsena gali taip pat padėti skausmą malšinti. Stiprios emocijos, pvz., jaudulys ar baimė, gali atitraukti dėmesį nuo skausmo. Taip pat gali padėti meditacija, gilus atsipalaidavimas kartais mažina skausmą, nes mintys nukreipiamos kitur.
3. Yra skirtingų skausmo rūšių
Išskiriamos dvi pagrindinės skausmo rūšys – somatinis ir neuropatinis.
Somatinis (arba nocicepcinis) skausmas kyla dėl kūno audinių pažeidimų. Pavyzdžiui, įsipjovus ar pasitempus čiurną atitinkami audiniai išskiria prostaglandinais vadinamas chemines medžiagas, pradedančias įvykių seką, kuri baigiasi uždegimu. Uždegimo požymiai – šiluma, skausmas, paraudimas ir tinimas – praneša kūnui apie poreikį gydyti pažeistus audinius. Prostaglandinai taip pat didina audinio nervų galūnių (nociceptorių) jautrumą skausmui, būtent todėl ten ir jaučiame skausmą. Jei skausmą sukėlė uždegimas, galite iš dalies suvaldyti skausmo šaltinį, vartodami uždegimui mažinti skirtą nereceptinį analgetiką.
Kita skausmo rūšys – neuropatinis skausmas. Nervai yra tarsi kūno elektros tinklas, jie nepaliaudami siunčia žinutes, o tarp jų ir įspėjimus apie skausmą, smegenims ir visam žmogaus kūnui. Nervų pažeidimai gali pakeisti šių įspėjimų siuntimo pobūdį ir sukelti skausmą, dažnai apibūdinamą kaip deginantis, pulsuojantis, maudžiantis ar dilgčiojantis.